Kuo ypatingas protezavimas ant nuosavų dantų? Dantis yra gyvas organas su savo inervacija ir kraujotaka, tad labai jautriai reaguoja į bet kokią intervenciją. Mes esame biologinio restauravimo šalininkai, todėl puoselėjame minimaliai invazyvų, danties audinius tausojantį dantų preparavimą. Pirmenybę teikiame ne klasikinėms viso kontūro restauracijoms, o dalinėms, leidžiančioms mažinti preparavimo apimtis.
Dantų protezavimas atliekamas tik naudojant bemetales restauracijas. Tai užtikrina maksimalią estetiką, apsaugo nuo juodų linijų prie dantenų ir galimos alergijos metalui.
Skaitmeninės technologijos ir bendradarbiavimas su geriausiais dantų technologais mums leidžia išsiaiškinti kliento lūkesčius ir juos išpildyti. Prieš pradėdami darbus, visada siūlome pacientams „pasimatuoti“ naują šypsena tiek burnoje, tiek nuotraukose. Foto ir video dokumentacija prieš ir po procedūros padeda sukaupti atliktų darbų archyvą ir stebėti rezultatus.
Kiekvienu individualiu atveju padedame apsispręsti, kokios protezo medžiagos jūsų atveju geriausiai tiktų – cirkonio keramika, stiklo keramika ar presuota keramika.
Galvodami apie estetiką, niekada nepamirštame funkcijos ir siūlome tik patikimus, išbandytus sprendimus. Daugiau nei 25 metus kaupta patirtis ir ilgalaikių rezultatų stebėjimas mums padeda atrinkti tai, kas geriausiai tinka būtent jums.
Mikroprotezavimas
Maksimalus tikslumas – tobulas rezultatas
Kuo paprastas protezavimas skiriasi nuo mikroprotezavimo? Kodėl protezuojant mikroskopas reikalingas ne mažiau, nei gydant kanalus?
Protezavimas, o tiksliau – danties restauravimas, atliekamas naudojant specialius instrumentus ir grąžtus. Pirmiausia dančiui suteikiama tam tikra restauravimui tinkama forma. Vėliau pagal ją daroma paruošto danties kopija analoginiu arba skaitmeniniu būdu ir laboratorijoje pagaminama restauracija (dalinis vainikėlis, laminatė, užklotas). Pagaminta restauracija klijuojama prie danties. Kuo ji tikslesnė, tuo geriau prisiklijuoja. O kuo geriau prisiklijuoja, tuo ilgiau tarnauja ir geriau apsaugo dantį nuo bakterijų ir komplikacijų.
Dantų restauracijos yra labai mažos: minimalus užkloto storis yra 1mm, o sluosniuotos danties laminatės – vos 0,5-0,3 mm. Bet atliekant mikroprotezavimą, jos vadinamos mikrorestauracijomis ne dėl mažumo, o dėl tikslumo.
Restauracijos tikslumas vertinamas pagal tarpo dydį tarp restauracijos ir danties. Idealiu atveju jis turėtų būti 20-50 mikrometrų. Šis skaičius daugeliui nieko nesako, todėl palyginkime. Žmogaus plaukas yra apie 70-90 mikrometrų. Tai reiškia, kad tarp geros restauracijos ir danties žmogaus plaukas neturėtų tilpti. Žmogaus akis be pagalbinių priemonių gali matyti 40 mikrometrų dydžio objektus. Taigi, jei jūs be optinių prietaisų galite matyti tarpą tarp restauracijos ir danties, tikėtina, kad tas tarpas jau yra per didelis ir restauracija nėra tiksli.
Ar lengva tokį restauracijų tikslumą pasiekti protezuojant dantis? Nelengva. O be pagalbinių optinių didinimo priemonių – netgi neįmanoma. Gydant ar protezuojant dantis, vaizdą reikėtų padidinti mažiausiai 2,5 – 3,5 karto, bet tikrasis tikslumas prasideda pasididinus vaizdą 10-30 kartų. Tai įmanoma tik su odontologiniu mikroskopu. Pradėjus dirbti su juo, atsiveria nuostabus ir įdomus mikropasaulis. Tas, kurio mes plika akimi nematome.
Kodėl tai turėtų būti aktualu odontologijoje? Tokio lygio didinimas gydytojo darbą pakelia į kokybiškai kitą lygį. Jis leidžia aiškiai matyti sveikus ir pažeistus audinius, identifikuoti pažeidimus pradinėse stadijose ir žymiai pagerina danties preparavimo kokybę, nes matomas kiekvienas nelygumas ar netikslumas. Tik ypač lygus ir tikslus preparavimas leidžia pasiekti idealų restauracijos kraštinį tikslumą (20-50 mikrometrų). Tokios restauracijos nesukelia aplinkinių audinių (dantenų) reakcijos ir labai patikimai klijuojasi. Susijungimo riba su danties audiniais tampa nematoma, restauracija atrodo natūraliai ir estetiška.
Lietuvoje yra nusistovėjęs požiūris, kad mikroskopas reikalingas tik gydytojams endodontams gydant dantų kanalus, o gydytojams protezuotojams ar terapeutams galima dirbti su įprasta didinančia optika ar netgi visai be jos. Bet logikos čia nedaug. Kodėl endodontas turi matyti geriau nei plombuojantis ar protezuojantis gydytojas? Kalbant apie modernią kokybišką odontologiją, svarbu ne tai, koks gydymas atliekamas – valomas ėduonis ar ieškoma kanalo, dantis plombuojamas ar protezuojamas, o tai, kad mes tai darytume gerai matydami.
Nėra lengva plombuoti ar preparuoti naudojant mikroskopą, reikia daug treniruotis ir išmokti. Mokytis asistuoti mikroskopu dirbančiam gydytojui turi ir asistentas. Darbas užtrunka žymiai ilgiau, judesiai tampa tikslūs ir lėti, tačiau rezultatas vertas pastangų.
Mikroskopas – didelė investicija klinikai, bet ji rodo ypatingą rūpestį pacientu. Pacientai, turėdami galimybę rinktis, turėtų rinktis odontologą, mėgstantį mikropasaulį.
