Kartais kanalus tenka pergydyti.
Priežasčių tam gali būti daug: danties skausmas, pasikartojanti infekcija, pralaidžios danties vainiko restauracijos, nesurasti, nepakankamai išvalyti arba nekokybiškai užplombuoti šaknų kanalai, nulūžę ir kanale įstrigę instrumentai, kiaurymės, atsiradusios, kai dantis pragręžiamas už jo ribų, – visa tai neretai lemia, kad anksčiau gydytus kanalus tenka iš naujo pergydyti. Dentalinis mikroskopas bei kūginio pluošto kompiuterinė tomografija (KPKT arba 3D) padeda kokybiškai, tiksliai ir greičiau atlikti endodontinį pergydymą.
Pergydyti kanalus yra sudėtingiau nei juos išgydyti, todėl prieš pradėdamas procedūras, endodontas turėtų įvertinti danties prognozę ir pergydymo keliamą riziką bei aptarti tai su pacientu. Pergydymas reikalauja išskirtinio kruopštumo, nuolat atnaujinamų žinių, gydytojo patirties ir tinkamų instrumentų bei medžiagų (įvairių rankinių ir rotacinių bei ultragarsinių instrumentų sistemos, lūžgalių išėmimo rinkinių, biokeraminių šaknies kanalų užpildymo medžiagų, diagnostinių sistemų ir kt.).
Todėl neretai siūloma eiti lengvesniu keliu – šalinti tokius dantis ir į jų vietą sukti implantus. Tačiau implantas yra svetimas paciento organizmui, jis neturi išorinio paviršiaus inervacijos, jautrumo, todėl kramtymo pojūtis yra visai kitoks. Be to, implantai – ne amžini, pasitaiko jų lūžių, gali įsimesti ir greitai progresuoti infekcija aplink implantą (periimplantitas). Kilus problemoms, įsukti naują implantą gali būti sudėtinga, o kartais – ir neįmanoma. Taigi, tikrai verta kuo ilgiau saugoti savus dantis, o implantaciją pasitelkti kaip paskutinę galimybę.
Svarbu įsidėmėti, kad kanalų pergydymo sėkmė priklauso ne tik nuo jų gydymo kokybės, bet ir nuo galutinės restauracijos. Todėl geriausia, kai visi gydymo etapai atliekami toje pačioje klinikoje aukštos kvalifikacijos specialistų.