Praradus daug danties audinių, ypač emalio, neretai atsiranda įtrūkimų. Dėl jų dantis tampa jautrus ar netgi gali skilti. Didelė plomba šiuo atveju nėra tinkamas pasirinkimas, ji negali apsaugoti danties, nes yra pernelyg minkšta. Geriausia išeitis būtų užklotas.
Užklotas gaminamas iš stiklo keramikos. Tai tarsi tvirta plomba, kuri įklijuojama į jūsų dantį. Užklotas, skirtingai nei tradicinė plomba, atkuria originalų danties vainiko biomechaninį tvirtumą ir apsaugo dantį nuo galimo skilimo.
Dančiui praradus gyvybingumą, po atliktos endodontijos, jis tampa daug trapesnis ir silpnesnis, tuomet jo kokybiškas restauravimas tampa ypač aktualus. Tokiais atvejais geriausias rezultatas pasiekiamas restauruojant dantis užklotais, nes preparuojant užklotui tausojami likę danties kietieji audiniai ,o stiklo keramikos tvirtumas saugo dantį nuo skilimo. Kokybiškai atliktos endodontijos ilgalaikis rezultatas labai priklauso nuo galutinės restauracijos hermetiškumo ir tikslumo . Adheziškai priklijuoti užklotai dėl savo kietumo yra labai hermetiški ir apsaugo kanalus nuo užteršimo bakterijomis, o tiesioginės restauracijos ( plombos) kietinamos dantyje, susitraukia, ko pasekoje atsiranda mikroplyšiai ir išvalyti kanalai ilgainiui gali užsiteršti. Todėl net ir kokybiškai atlikta endodontija dėl nesandarios restauracijos gali komplikuotis ir dantį gali tekti šalinti.
Vertinant ne tik restauracijos tvirtumą bet ir estetiškumą užklotai yra ženkliai pranašesni už plombas. Plombos ypač restauravus krūminius dantis gana greitai dyla, praranda blizgumą ir spalvą. Užklotai dėl stiklo keramikos savybių dyla lėtai , kaip natūralūs dantys,o spalva ir blizgumas išlieka visą tarnavimo laiką ( 10-15m). Blizgus glotnus paviršius taip pat palengvina apnašų nuvalymą dantų šepetėliu, todėl dantena kontaktuojanti su užklotu visad būna sveika. Ant šiurkštaus plombos paviršiaus kaupiasi bakterijos ir apnašas, dantena dažnai kraujuoja, būna blogas burnos kvapas.