Dantys – labai svarbi mūsų grožio dalis.
Estetiškai turi atrodyti ne tik priekiniai, bet ir krūminiai (galiniai) dantys. Mes šypsomės, kalbamės, mėgaujamės maistu – viso šito negalėtume daryti be dantų. Dažniausiai žmonės nori gražių priekinių dantų, tačiau galiniai dantys taip pat neturėtų būti pamiršti, kitaip burna atrodys tarsi nebaigtas paveikslas, kai priekis spindi, o gale matosi nudilimai, ėduonis, senos nutrupėjusios restauracijos. Estetika pasiekė ir galinius dantis: atkuriama anatomija su vagelėmis ir kauburais. Tai tarsi upės tarp kalnų viršūnių – visai kaip gamtoje.
Kad dantis atrodytų kuo natūralesnis, plombuodami naudojame specialius dažus, skirtingų atspalvių plombas, tai leidžia išgauti puikų estetinį vaizdą.
Bet jei visą dėmesį skirsime grožiui ir netinkamai suplanuosime gydymą, susidursime su funkciniais klausimais: po plombavimo dantis gali būti per aukštas arba nekontaktuoti sukandimo metu. Taip pat jeigu bus netaisyklingai atkurta šoninė sienelė ir kontaktas su kaimyniniu dantim, valgant maistas gali strigti tarpdančiuose. Tai funkciniai aspektai: kiekvienas dantis sukandimo metu turi turėti tam tikrą skaičių kontaktinių taškų su dančiu, į kurį remiasi. Tik tuomet mes galime kramtyti maistą. Po plombavimo iš karto turėtumėte jaustis komfortiškai sukąsdami ir kramtydami. Nereikia tikėtis, kad su laiku plombos prisitaikys, „prisitrins“. Jei restauracija bus per aukšta, kentės priešingo žandikaulio dantys ir pats restauruotas dantis. Dantį gali pradėti skaudėti, bus nemalonu sukąsti. Tokia plomba gali sukelti nervo uždegimą ar danties lūžį. Šoniniai judesiai tokie pat svarbūs, kaip ir vertikalūs. Dėka jų mes apsaugome priekinius dantis, kurie nedalyvauja kramtant kietą maistą.
Estetinis funkcinis plombavimas sujungia iš pažiūros dvi visiškai skirtingas sritis: grožį ir funkciją. Todėl plombavimas nėra tik „skylės uždarymas“. Tai visiškas danties atkūrimas ir funkcijos atstatymas.
