Dantų kaklelių plombavimas

Burnos ertmė – tai kompleksinė ekologinė sistema, kurioje vyksta įvairūs cheminiai ir fiziniai procesai. Jų sąveika, mūsų gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai lemia, kaip ir kur dėvisi mūsų dantys. Geriausiai mums žinoma problema yra ėduonis, bet dantų pažeidimai atsiranda ne vien nuo jo. Pažeidimas, atsiradęs ne dėl dantų ėduonies, vadinamas nekariozinės kilmės dantų kietųjų audinių pažeidimu. Išskiriamos kelios tokių pažeidimų grupės:

1) abrazija;
2) dantų dilimas;
3) erozija;
4) pleištiniai defektai (abfrakcija).

Abrazija
Tai danties nusidėvėjimas dėl išorinių mechaninių jėgų poveikio. Tokios jėgos susidaro, kai dantis kontaktuoja su svetimkūniu. Tai gali nutikti valant dantis per kietu dantų šepetėliu, nevalingai kramtant pieštuką, nagus. Pavienių dantų abraziją gali sukelti net tokie iš pažiūros „nekalti“ įpročiai kaip saulėgrąžų gliaudymas priekiniais dantimis. Norint išvengti abrazijos, reikia nenaudoti kieto dantų šepetėlio, nespausti jo per stipriai ir atlikti taisyklingus valymo judesius. Ir, žinoma, nekramtyti daiktų, kurie tam neskirti. Taip pat negalima dažnai naudoti „balinančių“ dantų pastų, nes jų balinimo efektas pasireiškia tik tuo, kad jos turi daugiau aštrių (abrazyvinių) dalelių, padedančių nuvalyti pigmentines apnašas nuo jūsų dantų, dėl to jie atrodo šviesesni. Ilgą laiką naudojant tokią pastą nudilinamas emalis ir pasireiškia abrazija.

Dantų dilimas
Dantų dilimas yra mechaninis dantų paviršių nusitrynimas, atsirandantis dėl funkcinių ar parafunkcinių apatinio žandikaulio judesių. Skirtingai nuo abrazijos, svetimkūniai čia nedalyvauja. Dantų dilimas gali būti fiziologinis (normalus) ir patologinis (pirmalaikis).
Fiziologinis dantų dilimas vyksta dėl dantų kontakto ryjant, kramtant maistą. Vyresniame amžiuje yra normalu, kad dantys yra šiek tiek nudilę. Patologinis dilimas vyksta dėl sąkandžio anomalijų, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ligų. Taip pat gali būti susijęs su grubaus ir kieto maisto vartojimu. Tačiau viena dažniausių patologinio dantų dilimo priežasčių yra bruksizmas. Jis pasireiškia dantų griežimu ar stipriu suspaudimu dėl padidėjusios kramtomųjų raumenų įtampos. Bruksizmas būdingas žmonėms, kurie patiria daug streso. Dauguma pacientų nejaučia, kad turi šį žalingą įprotį.

Erozija
Tai yra lėtinis, patologinis emalio tirpimas kurį sukelia cheminės medžiagos. Dažniausiai  erozijas sukelia rūgštys. Išorinės kilmės rūgščių turi kai kurie maisto produktai ir gėrimai (vaisių sultys, saldinti gėrimai, gazuoti vaisvandeniai), visgi pavojingesnės yra vidinės kilmės rūgštys, kurios atsiranda dėl įvairių ligų ir sutrikimų: gastroezofaginio refliukso, nervinės anoreksijos, bulimijos, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, hiperacidinio gastrito. Jų metu į burną patenka skrandžio sultys, o tai yra vienas rūgščiausių gamtinės kilmės skysčių. Be to, tai yra nesąmoningas procesas, kurio neįmanoma taip lengvai kontroliuoti kaip maisto parinkimo. Pavojingiausias derinys yra, kai dantis veikia mechaninė abrazija kartu su erozija. Tada emalis išplonėja, jo atsparumas mechaninėms jėgoms mažėja, dėl to formuojasi mišrios nusidėvėjimo formos.
Įdomus faktas, kad dantų erozija nesivysto kartu su kariesu. Stipri rūgštinė terpė yra pražūtinga mikroorganizmams, kurie sukelia dantų ėduonį. Kariesą sukeliančių bakterijų veikla sutrinka, kai burnos pH nukrenta žemiau 4.2.

Pleištiniai defektai
Abfrakcija, arba pleištinis defektas, yra danties kaklelio srityje (dažniausiai skruostinėje pusėje) susiformavę dažniausiai aiškių, aštrių ribų, pleišto formos įtrūkimai. Pleištiniai defektai atsiranda veikiant stiprioms išcentrinėms jėgoms kramtomajame paviršiuje. Taip nutinka, kai atskiri dantys gauna didelį funkcinį perkrūvį (pvz. esant bruksizmui ar netekus kelių dantų, dėl ko kitiems dantims tenka didesnis krūvis), dėl sąkandžio patologijos arba esant netinkamam protezavimui. Papildomos šoninės jėgos skatina dantį išlinkti ir suardo chemines jungtis ploniausioje emalio zonoje, ties kakleliu. Pažeistas emalis labiau pasiduoda cheminiam tirpimui ir mechaniniam poveikiui, jis pavojingai suplonėja, dėl to dantis tampa jautrus terminiams dirgikliams. Skirtingai nei abraziniai pažeidimai, pleištiniai defektai gali būti ir po dantenomis. Didelius defektus reikia restauruoti ne tik siekiant sumažinti danties jautrumą, bet ir dėl rimtesnių problemų prevencijos. Anksčiau pleištinių defektų plombavimas būdavo problematiškas, nes surišimo sistema nesugebėdavo išlaikyti plombos kaklelio srityje, kai dantį veikia didelės jėgos. Šiais laikais tai nėra problema, svarbiausia gerai kontroliuoti drėgmę plombavimo metu ir plombos kakleliuose laikysis tikrai ilgai. Beje, užplombavus pleištinį defektą, jautrumas gali sumažėti, bet nebūtinai dingti.

Kartu reikia spręsti ir danties perkrūvio problemą, kuri ir yra tikroji priežastis, dėl ko atsirado pleištas, ir dėl ko dantis yra jautrus.

Neretai pleištinius defektus lydi ir dantenų recesija (atsitraukimas). Jei taip nutinka priekinių dantų srityje, užplombavus pleištinius defektus, dantys gali atrodyt per ilgi, nesimetriški. Estetines problemas padeda išspręsti dantenų plastika. Tai procedūra, kurios metu atsitraukusios dantenos chirurginiu būdu užtempiamos aukštyn ir pleištinis defektas yra uždengiamas. Tiesa, dantenos neprisitvirtina prie plombų, tad kaklelis neturi būti plombuotas. Kiekviena situacija yra kitokia, tinkamiausią gydymo būdą turi parinkti gydytojas odontologas.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Ar visada reikia plombuoti kaklelio defektus?

Jeigu pleištinis defektas yra gilus arba jus erzina danties kaklelio jautrumas, tuomet reikėtų tokį defektą plombuoti. Esant minimaliam defektui, kuomet yra dantų jautrumas, tačiau pats pleištas nėra labai išreikštas, užtenka kaklelį padengti specialiu laku.

Ar kartą užplombavus danties kaklelį problema neatsinaujins?

Labai svarbu išsiaiškinti, kodėl šis pleištinis defektas atsirado, kadangi jo užplombavimas, yra tik pasekmių maskavimas, bet jis nepašalina priežasties. Norint, kad problema neatsinaujintų, reikia šalinti jos priežastį.

Kaip atsiranda pleištiniai defektai?

Pleištiniai defektai atsiranda dėl stiprių išcentrinių jėgų kramtomajame paviršiuje. Taip nutinka, kai atskiri dantys gauna didelį funkcinį perkrūvį. Didesnis krūvis dantims tenka, kai trūksta gretimų dantų, esant bruksizmui (nevalingam dantų griežimui), dėl sąkandžio problemų, protezavimo klaidų ir t.t. Dėl to silpniausioje emalio vietoje – kaklelio srityje – atsiranda mikroįtrūkimų, emalis tampa itin jautrus cheminiam tirpimui ir mechaniniam poveikiui.

Ką geriau rinktis atsiradus pleištiniam defektui – kaklelio plombavimą, dantenų plastiką ar abu šiuos gydymo būdus?

Abiejų būdų vienam dančiui rinktis neįmanoma, nes dantenos nepriglunda prie plombuoto kaklelio. Jei kaklelis plombuotas, ir norima atlikti dantenų plastiką, plombą tenka pašalinti, o kaklelį gerai nupoliruoti. Dantenų plastika dažniau daroma dėl estetinių priežasčių, priekiniams dantims, kai atsitraukus dantenoms ir apsinuoginus kakleliui, jie atrodo neproporcingai ilgi. Kaip spręsti jūsų problemą, geriausiai pasakys gydytojas odontologas, įvertinęs situaciją.

Ar valydamas dantis galiu pažeisti emalį?

Galite, jei valotės dantis kietu šepetėliu ir netaisyklingais judesiais. Taip pat nerekomenduojama nuolat naudoti pastos, kuri turi daug abrazyvių (šveičiančių) dalelių. Tokios paprastai būna dantis balinančios pastos.

Kodėl mano dantų kakleliai prie dantenų yra tamsesnės spalvos?

Natūraliai mūsų dantų spalva nėra vieno atspalvio. Link danties kaklelio emalio sluoksnis plonėja ir labiau persišviečia dentinas, kuris yra tamsesnės spalvos. Tai yra normalu. Tačiau jei matote, kad kaklelio zonoje, prie dantenų yra nelygu arba skundžiatės dantų jautrumu, geriau pasirodyti gydytojui odontologui. Mes įvertinsime, ar nėra pleištinių defektų, kartu pamėginsime nustatyti, dėl ko jie atsirado. Taip pat įvertinsime, ar emalis nėra nutrintas dėl neteisingo valymo (dantų abrazijos atveju).

Paslaugų kainos