Dantų ėduonies diagnostika, restauracijų priežiūra, poliravimas

Dantų ėduonies diagnostika
Dantų ėduonis, arba kariesas, skirtingai nuo kitų ligų, yra tęstinis procesas, kuris, priklausomai nuo sąlygų, gali svyruoti į vieną pusę ar kitą pusę. Kitaip tariant, ne visuomet prasidėjęs kariesas didėja, kartais jis gali ir išnykti, nes gyvo danties ląstelės nuolat atsinaujina.

Dantų karieso diagnozė nėra tokia paprasta procedūra, kaip gali atrodyti, nes reikia įvertinti daug veiksnių. Patys pacientai gali pastebėti tiktai gerokai pažengusį dantų ėduonį, kuomet jau jaučiami simptomai ar pastebimi dideli fiziniai defektai. Diagnozė turi apimti ne vien simptomų nustatymą, reikia įvertinti ir pažeidimų gylį, kurioje ligos vystymosi stadijoje yra židinys, numatyti ir kontroliuoti tolesnius pokyčius. Klaidingai teigiama karieso diagnozė dažnai reiškia bereikalingai taikomą radikalų gydymo būdą, ir atvirkščiai, klaidingai neigiama karieso diagnozė gali nulemti, jog karieso židinys bus toliau paliktas progresuoti. Labai svarbu atskirti, kur kariesas yra aktyvus, o kur stabilizuotas. Stabilizuotą kariesą galime drąsiai palikti stebėti pusei metų, o aktyvaus karieso atveju būtina imtis priemonių nedelsiant.

Dėl to labai svarbu lankytis pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą reguliariai. Tai ne tik padeda palaikyti gerą burnos higieną bei sveikatą, bet ir padeda anksčiau aptikti problemas ir jas išspręsti, kol dar nepadaryta didesnė žala.
Dantų ėduonies diagnostikai pasitelkiame paciento apklausą (anamnezę), klinikinę apžiūrą ir papildomus tyrimus: rentgeno nuotraukas, 3D diagnostiką ar diagnostiką mikroskopu, kai matome gerokai padidintą vaizdą.

Anamnezė mums padeda išsiaiškinti paciento bendrą organizmo būklę, mitybos bei higienos įpročius, nusiskundimus dėl atsiradusio dantų skausmo, kramtymo funkcijos sutrikimus ar danties spalvos pakitimus. Pirminio apsilankymo metu labai svarbu išsiaiškinti veiksnius, kurie gali būti susiję su karieso vystymusi: paciento mitybos ir higienos įpročius, jo žinias apie dantų priežiūrą, naudojamas dantų higienos priemones. Apklausos metu išaiškėja paciento nusiskundimai dėl jaučiamo skausmo, jo pobūdžio, trukmės, nustatomi dirgikliai, kurie sukelia dantų skausmą ar jautrumą.

Klinikinės apžiūros metu naudojame veidrodėlį, šviesos šaltinį, dentalinį zondą (aštrų instrumentą, skirtą aptikti suminkštėjusį, demineralizuotą danties audinį), bei didinančią optiką (mikroskopą arba didinančius akinius). Įvertiname danties audinių pigmentaciją (spalvos pakitimą danties audiniuose), paviršiaus vientisumą bei struktūrą (danties kietojo audinio būklę, pokyčius). Taip pat apžiūrime esamas restauracijas. Vertiname plombų sandarumą, jų nusidėvėjimo lygį, vainikėlių tikslumą. Žinoma, negalima susikoncentruoti vien tik į dantis, vertiname ir bendrą burnos sveikatą, dantenų būklę bei sveikatą, įvertiname paciento burnos higieną. Jei reikia, siunčiame vizitui pas burnos higienistą.

Skaitmeninė karieso diagnostika
Vienas iš diagnostikos būdų yra skaitmeninė diagnostika, atliekama 3D skeneriu. Mes naudojame naujausią „3Shape“ skenerį, kuris tiksliai perteikia jūsų dantų ir dantenų vaizdą į kompiuterį ir atvaizduoja 3D modelį. Jį analizuodami galime įvertinti jūsų dantų, restauracijų būklę, nusidėvėjimą, funkcinius kontaktus bei spalvas.

Pasitelkę šiuolaikines technologijas bei kitus diagnostikos metodus, galime aptikti pradines karieso stadijas. Labai svarbu nesuardyti demineralizuoto emalio paviršiaus ir nepažeisti jo vientisumo. Pradinė dantų ėduonies stadija dar turi galimybę stabilizuotis, tai yra iš aktyvios fazės pereiti į stabilią. Kad tai įvyktų, reikia koreguoti mitybos, higienos įpročius, bei nuolat stebėti situaciją. Su 3D skeneriu tą daryti labai lengva. Galime kas pusę metų skenuoti burną ir jos 3D modelį kompiuterio ekrane lengvai bei patogiai palyginti su ankstesniu atvaizdu. Pacientas, pats matydamas teigiamus pokyčius, gali motyvuotis ir ženkliai prisidėti prie savo burnos sveikatos kartu su gydytoju odontologu.

Restauracijų priežiūra
Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą svarbu ne tik dėl burnos būklės sekimo, bet ir dėl restauracijų priežiūros. Plombos, deja, nėra danties audinys ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Bent kartą per metus rekomenduojame esamas plombas perpoliruoti, kad jos vėl įgautų blizgesį. Taip jų paviršius tampa lygesnis, slidesnis ir ant jo mažiau kaupiasi apnašos. Nupoliruojamos ir pigmentinės apnašos. Be to, ir burnoje maloniau turėti restauracijas, kurios mažiau skiriasi nuo natūralių dantų ir liečiant liežuviu nėra šiurkščios. Plombų poliravimas atliekamas specialiomis gumytėmis, šepetėliais ar švelniu veltiniu su pasta. Taip plombos atgauna pirminį blizgesį ir estetiką.

Keramikinės restauracijos šiuo atžvilgiu yra pranašesnės, kadangi jos nereikalauja nuolatinio poliravimo ir savo savybėmis yra panašesnės į natūralius dantis.
Tik su jūsų pagalba, jums lankantis reguliariai, mes galime užtikrinti maksimaliai ilgą restauracijų tarnavimo laiką.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Ar pacientas gali pats pastebėti dantų ėduonį?

Esant dideliems pažeidimams, tikrai taip. Bet geriau nelaukti, kol kariesas bus pažengęs ir prireiks ilgesnio gydymo. Pacientai dažniausiai pastebi, kad kažkas negerai su dantimis, kai juos skauda, dantys tampa jautrūs terminiams dirgikliams, kažkas nulūžta, atsiveria skylė arba danties paviršius pajuoduoja. Gydytojas odontologas danties ėduonį gali pastebėti žymiai anksčiau, todėl tikrai verta lankytis reguliarioms patikroms.

Kaip reikia prižiūrėti plombas?

Kompozitines plombas reikia perpoliruoti bent kartą į metus, kad jų paviršius būtų blizgus ir slidus. Taip ant jų mažiau kaupiasi apnašos, tokios restauracijos malonesnės burnoje. Liečiant liežuviu, jos neturi būti šiurkščios. Keramikiniai užklotai nereikalauja tokios priežiūros, jų paviršiaus nereikia nuolat poliruoti.

Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą?

Priklausomai nuo jūsų burnos būklės, siūlome reguliariai tikrintis kas pusę metų arba kartą į metus. Jeigu jūsų kasdieninė burnos higiena yra labai gera ir neturite didesnių problemų, tuomet užtenka apsilankyti kartą metuose. Bet kuriuo atveju kito profilaktinio patikrinimo vizito laiką turi paskirti gydytojas odontologas arba burnos higienistas, o ne jūs pats.

Kodėl atsiranda dantų ėduonis (kariesas)?

Dantų ėduonį sukelia bakterija streptococcus mutans, gyvenanti mūsų burnoje. Jei prastai valomės dantis, ant jų ima kauptis minkštos apnašos, kuriose gausu maisto likučių. Minėtos bakterijos perdirba angliavandenius iš šio maisto ir išskiria rūgštis, kurios demineralizuoja dantų emalį ir dentiną.

Ar galima išvengti dantų ėduonies?

Taip, tereikia kruopščiai valytis dantis du kartus per dieną su pasta, turinčia fluoro, naudoti tarpdančių šepetėlius ir siūlą. Taip pat patariame vengti dažno užkandžiavimo maistu, kuriame gausu angliavandenių. Ir žinoma – būtina reguliariai lankytis pas burnos higienistą ir gydytoją odontologą. Mes jums visada patarsime, kaip kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis ir dantenas.

Kiek tarnauja plombos?

Plombos tarnavimo trukmė – 5-10 metų. Ji priklauso nuo plombos dydžio, nuo to, kiek prarasta nuosavo danties audinio. Jei tenka plombuoti dideles ertmes, rekomenduojame keramikos užklotus (angl. onlay). Jų tarnavimo trukmė yra dvigubai ilgesnė ir jie nereikalauja specialios priežiūros.

Ar yra skirtumas tarp plombavimo ir estetinio plombavimo?

Esminio skirtumo nėra, nes kiekvienas plombavimas turėtų būti estetinis. Paprastai estetiniu plombavimu vadinamas priekinių dantų padengimas plombine medžiaga. Tai greitas būdas atkurti gražią šypseną, deja, jo tarnavimo laikas gana trumpas. Plomba dėl savo medžiaginių savybių maždaug po pusės metų praranda blizgesį, išryškėja jos jungties su dantimi linijos, atskyla maži fragmentai. Mes rekomenduojame šypseną atkurti porceliano laminačių pagalba. Jos savo estetinėmis ir funkcinėmis savybėmis labiausiai panašios į natūralius dantis, joms nereikia specialios priežiūros, o savybės nesikeičia per visą tarnavimo laikotarpį.

Man gydytojas siūlo priekinių dantų estetinį plombavimą. Ar tai patikima?

Vertinant iš trumpalaikės perspektyvos – taip, bet po kelerių metų jūs veikiausiai norėsite ko nors ilgaamžiškesnio. Nuolat nutrupantys plombos fragmentai, blizgesio ir spalvos praradimas, dažnas poliravimas pacientus neretai paskatina ieškoti patikimesnio gydymo – keramikinių dantų laminačių.

Kodėl po plombomis atsiranda kariesas?

Plomboms naudojamas kompozitas nėra labai tvirta medžiaga, tad laikui bėgant atskyla didesni ar mažesni, dažnai – nepastebimi, plombos fragmentai. Atsiradę mikrotarpai yra puiki vieta formuotis antriniam kariesui. Mes rekomenduojame atkurti dantis keraminiais užklotais, nes jie savo mechaninėmis savybėmis prilygsta natūraliam danties emaliui, o tikslus restauracijos ir danties krašto sujungimas apsaugo nuo antrinio karieso.

Po plombavimo jaučiu paviršiaus šiurkštumą. Ar ilgainiui šis pojūtis išnyks?

Plombos pojūtis ir slidumas iškart turėtų prilygti natūralaus danties pojūčiui. Kai plomba yra didelė, neretai nepavyksta kokybiškai jos nupoliruoti, ypač tarpuose tarp dantų. Todėl mes rekomenduojame atstatyti dantis keraminiais užklotais, nes jie savo mechaninėmis savybėmis prilygsta natūraliam danties emaliui, o tikslus restauracijos ir danties krašto sujungimas apsaugo nuo antrinio karieso.

Valantis tarpdančius siūlu, jį drasko, sunku ištraukti. Ar tai normalu?

Ne, tai nėra normalu. Tinkamai atkūrus kontaktinę danties sienelę, siūlas už nieko kabintis neturi. Jeigu siūlą drasko, vadinasi yra kabantis kraštas, plomba nėra gerai nupoliruota, yra laiptelis. Kartais pavyksta tokį kabantį kraštelį nupoliruoti, bet neretai tenka keisti plombą, kadangi tarpdantyje yra mažai vietos, sunku prieiti su instrumentais.

Valantis tarpdančius, jie kraujuoja, bijau valyti. Ar turėčiau dėl to nerimauti?

Tarpdančiai neturi kraujuoti valantis juos siūlu ar tarpdančių šepetėliu. Kraujas atsiranda tuomet, kai kyla uždegimas, arba dantenos, esančios tarpdantyje, yra traumuojamos. Geriausia būtų apsilankyti pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą, kad jis nustatytų priežastį, dėl ko kraujuoja tarpdantis. Tai gali nutikti dėl uždegimo, kurį sukelia netinkamas ar nepakankamas valymas, dėl kabančio plombos krašto tarpdantyje, už kurio kaupiasi bakterijos, dėl to, kad tarpdantis yra per laisvas, todėl ten stringa maistas ir dantenos yra traumuojamos.

Ar normalu, jei po plombavimo tarpdantyje pradėjo strigti maistas?

Ne, taip neturėtų būti. Teisingai atkūrus danties šoninę sienelę, sukuriamas glaudus kontaktas su kaimyniniu dantimi. Jei tarpelis paliekamas per didelis, per platus, tuomet maistas stringa ir erzina pacientą. Taip yra traumuojama dantena, prasideda kraujavimas, po kiekvieno valgymo reikia išvalyti įstrigusį maistą. Kartais būna tikrai sunku atkurti gerą kontaktą, kartais ir mums tai pavyksta ne iš pirmo karto. Apie stringantį maistą būtinai informuokite odontologą, kad jis galėtų atlikti tarpdančio korekciją.

Ar plombavimas ir gręžimas yra skausminga procedūra?

Ne. Prieš procedūrą atliekame vietinį nuskausminimą, tad gręžimo metu skausmo jausti tikrai neturėtumėte. Nemaloniausia dalis – nejautros atlikimas, kuris trunka labai trumpai. Adatos dūris gali minimaliai jaustis, bet tai tikrai nieko baisaus, nes šiuolaikinės adatėlės yra labai plonos. Be abejo, žmonių skausmo slenkstis yra labai skirtingas: vieną dūris gali išgąsdinti, kitas jo net nepajus. Prieš adatos dūrį, galima papildomai naudoti aplikacinę nejautrą. Tuomet specialiu geliu su anestetiku yra patepama planuojama dūrio vieta ir gleivinė toje vietoje aptirpsta. Taip dar labiau sumažinamas nemalonus pojūtis dūrio metu.

Kiek laiko negalėsiu valgyti po danties plombavimo?

Šiais laikais nereikia laukti, kol plomba sukietės, jos būna tvirtos iškart po procedūros, tačiau valgyti šiek tiek trukdo nejautra. Ji paprastai trunka 2-4 valandas nuo dūrio momento, tad patariame tiek laiko nevalgyti, kad neįsikąstumėte į nutirpusią skruosto gleivinę ar liežuvį.

Paslaugų kainos